Transporto sektoriui 2020-ieji buvo iššūkių metai – susisiekimą stipriai stabdė prasidėjusi COVID-19 pandemija, pradėjo galioti dalis naujų ES Mobilumo paketo nuostatų. Tačiau išskyrus didžiausią smūgį patyrusius aviacijos ir keleivių vežimo sektorius, pokyčiai susisiekimo sektoriuje buvo nuosaikūs, dalis rezultatų geresni nei tikėtasi. Praėjusiais metais augo krovinių vežimai, o Klaipėdos uostas pasiekė visų laikų krovos rekordą, pažymima Susisiekimo ministerijos parengtoje 2020 m. transporto rinkos apžvalgoje.
Nors traukėsi įmonių veiklos apyvarta ir sukuriama pridėtinė vertė, bendras transporto sektoriaus darbuotojų ir įmonių skaičius išliko stabilus. Šiuo atžvilgiu teigiamais pokyčiais išsiskiria krovininis kelių transportas: išankstiniais duomenimis, šios srities darbuotojų per metus padaugėjo 4,6 proc., įmonių – 3,5 proc.
Transporto paslaugų eksportas pernai, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4 proc. Pagrindinės transporto eksporto rinkos išliko nepakitusios, iš jų didžiausios – Vokietija, Prancūzija, Rusija, Nyderlandai ir Danija. 2020 m. sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, augo transporto paslaugų eksportas į Vokietiją (+4,8 proc.) ir Nyderlandus (+5,4 proc.), traukėsi Lietuvos įmonių veikla Rusijos (-12 proc.) ir Latvijos (-10 proc.) rinkose. Dėl „Brexit“ poveikio labiausiai krito paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę (-27 proc.).
Apžvalgoje pažymima, kad praėjusiais metais, palyginti su 2019 m., visų rūšių transportu bendrai buvo vežta 2,3 proc. daugiau krovinių, iš jų kelių transportu vežta 4,9 proc. daugiau (105,7 mln. t), geležinkeliais – 3,2 proc. mažiau (53,4 mln. t). Krovinių krova Klaipėdos uoste augo 3,3 proc. ir pasiekė rekordinį lygį (47,8 mln. t), per oro uostus gabenta 16 proc. daugiau krovinių (19,9 tūkst. t).
Krovos augimą Klaipėdos uoste lėmė biriųjų krovinių krova, iš jų labiausiai grūdų (+32 proc.) ir trąšų (+12,2 proc.). Mažėjo metalų (-27 proc.), naftos produktų (-21 proc.) ir konteinerių (-9,8 proc.) krova. Išankstiniais duomenimis, tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų pernai krova augo tik Klaipėdos ir Talino uostuose.
Pažymėtina, kad Baltijos valstybių kontekste „Lietuvos geležinkeliai“ pernai vežė daugiausia krovinių ir patyrė mažiausią – 3,2 proc. – krovinių netektį, palyginti su Latvija ir Estija, kuriose krovinių gabenimas geležinkeliais mažėjo atitinkamai 43 proc. ir 15 proc. Lietuvos rezultatus labiausiai gerino grūdų vežimas.
Aviacijos sektorius dėl COVID-19 pandemijos poveikio patyrė didžiausią nuosmukį. Palyginti su 2019 m., praėjusiais metais keleivių srautas Lietuvos oro uostuose krito 72 proc. (nuo 6,5 mln. iki 1,8 mln. keleivių). Vilniaus oro uoste aptarnauta 1,31 mln. keleivių (-74 proc.), Kauno oro uoste – 0,37 mln. keleivių (-68 proc.), Palangos – 0,12 mln. keleivių (-63 proc.). Skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., skrydžių krypčių – 30 proc. Krovinių krovos oro uostuose augimą (+16 proc.) lėmė specialiais reisais į Lietuvą gabenti dideli kiekiai medicinos priemonių.
Keleivių vežimas visomis transporto rūšimis 2020 m. dėl pandemijos iš viso sumažėjo 36,8 proc. Palyginti su 2019 m., pernai traukiniais keliavo 39,4 proc. mažiau (3,3 mln.) keleivių, jūrų transportu – 26,3 proc. mažiau (0,3 mln.) keleivių. Kelių transportu važiavo 37,7 proc. mažiau (232,5 mln.) keleivių, iš jų troleibusais – 42,8 proc. mažiau, autobusais – 36,2 proc. mažiau. Išimtimi tapo tik kelionės vidaus vandens transportu – keleivių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – 134,5 proc. (5 mln. keleivių), šiam skaičiui didelės įtakos turėjo padažnėjusios kelionės keltais tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos.
Susisiekimo ministerijos nuotrauka
